• COVID-19: krizė stipriai smogė tarptautiniam verslui, išgyvens – tik stipriausi
Leidiniai:

COVID-19: krizė stipriai smogė tarptautiniam verslui, išgyvens – tik stipriausi

2020-07-13

Dabartinė ekonominė situacija ir staigūs rinkos pokyčiai privertė daugelį pasaulio verslų peržiūrėti savo verslo strategijas, atrasti naujas verslo nišas, pakoreguoti prekių tiekimo grandines ir išmokti tiesiog...išgyventi. Panašu, krizė traukiasi, o tarptautinės įmonės, patyrusios milijoninius nuostolius, skaičiuoja likučius, bando atsitiesti ir ieško būdų išlikti rinkoje. 

Remiantis tarptautinės reitingų agentūros „Moody’s Investors Service“ duomenimis, COVID-19 epidemijos sukelta krizė visame pasaulyje didžiausią neigiamą poveikį padarė aprangos ir tekstilės, automobilių gamybos, laisvalaikio, turizmo, apgyvendinimo paslaugų, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis bendrovėms, tarptautinių gabenimų, transporto, aviacijos sektorių verslams. Tuo tarpu mažiausias poveikis prognozuojamas informacinių technologijų, telekomunikacijų ir  mažmeninės prekybos internetu sektoriams. 

Savo ruožtu ekonomistas,  ISM ekonomikos programos direktorius, dr. Tadas Šarapovas teigia, kad koronavirusas ypatingai pakenkė įvairiems tarptautinės pramonės sektoriams. 

„Sumažėjo prekių paklausa, sutriko tiekimo grandinės. Natūralu, kad tai tarpautiniam verslui reiškia išaugusius kaštus. Didelė dalis įmonių gamybą sustabdė, pertvarkė, uždarė, ieškojo alternatyvių tiekėjų ar klientų. Šiuo pokriziniu laikotarpiu ypatingai svarbu užtikrinti tiekimo ir pardavimo rizikų valdymą, atsiskaitymo už prekes garantijas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad papildomų nenumatytų rizikų įvertinimas išaugina sandorių kaštus, didina bendrąsias sąnaudas, produkcijos savikainą“, - įsitikinęs T. Šarapovas. 

Tarptautinio verslo nuosmukis turės ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai

Nerijus Černiauskas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas, teigia, kad dėl COVID-19 sumažėjusios verslo Lietuvoje apimtys reiškia didelius nuostolius visiems.   

„Jau šių metų pradžioje buvo juntamas BVP kritimas, tačiau, verslo apklausų duomenimis, antrajam šių metų ketvirčiui pranašaujamas vienas didžiausių kritimų Lietuvos istorijoje. Padėtis prasta dėl gerokai sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos. 

Nors nuo trečiojo ketvirčio situacija turėtų pradėti gerėti, daugelyje šalių karantinas dar tęsiasi arba yra atnaujinimas ir nėra aišku, kada situacija vėl stabilizuosis. Dalinai dėl to Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks beveik dešimtadaliu, o iki 2019 metų lygio nesugrįš dar porą metų. Verslui tai, žinoma, reiškia mažesnes pajamas, darbuotojų atleidimą, išaugusį nepasitikėjimą verslo partneriais ir ilgalaikių sprendimų atidėjimą“, - dėsto N. Černiauskas. 

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Taurimas Valys teigia, kad dauguma tarpautinio verslo ir tarptautinių sandorių COVID-19 metu yra sustoję arba įšaldyti neribotam laikui. „Klientai ar verslo partneriai dėl nežinomybės yra sustabdę investicijas, laukiama antros koronaviruso bangos, tikimasi kainų mažėjimo. Verslas papuolė į itin pavojingą neapibrėžtumo situaciją, o tai tiek trumpuoju, tiek vidutiniuoju laikotarpiu itin žalinga įmonių plėtrai, esamų sandorių išlaikymui, ilgalaikiam gyvybingumui“, - įžvalgomis dalijasi vienas iš „Šeimos kredito unijos“ įkūrėjų.

Dalis verslo sugebėjo „persijungti“ į kitą režimą

N. Černiausko nuomone, nepaisant susiklosčiusios padėties, COVID-19 privertė dalį verslų susiimti ir modernizuotis. 

„Pirma, verslas pramoko didelę dalį darbų atlikti nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad bent dalis šių priemonių išliks ir leis dirbti efektyviau net ir ne pandemijos metu. Antra, pandemija tapo impulsu verslui persvarstyti savo gamybos grandines tam, kad būtų užtikrintas tiekimas net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Tai ypač aktualu verslui, kuris aprūpina valstybes kritinėmis prekėmis – medicinos priemonėmis, maistu. 

Trečia, jau dabar galima pradėti vertinti darbuotojų patyrimą pandemijos metu. Įmonės turėtų išsiaiškinti, ar darbuotojai geba dirbti nuotoliniu būdu, kokių keblumų jiems kilo, kodėl taip atsitiko, su kokiomis organizacinėmis problemomis susidūrė verslas bendrąja prasme, kokios priemonės pasiteisino ar nepasiteisino. Visa ši informacija turėtų būti panaudota įmonės veiklos gerinimui, pasiruošimui galimiems ateities iššūkiams ir darbuotojų motyvacijai“, - svarsto Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas N. Černiauskas. 

Tarptautiniam verslui siūlo atnaujinti kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentaciją

Tomas Karosas, BDO auditas ir apskaita, UAB Mokesčių skyriaus vadovas, teigia, kad šis laikotarpis skatina įmones pažvelgti į verslą plačiąja prasme. 

„Pandemijos akivaizdoje pasikeitus įvairių prekių tiekimo ir įsigijimo apimtims ar pasikeitus prekių tiekimo grandims, verslo subjektai susidūrė su reikšmingais ekonominiais pokyčiais. 

Todėl vienetams, kurie priklauso tarptautinių vienetų grupėms ir vykdo kontroliuojamuosius sandorius su šios grupės vienetais, svarbu pagalvoti ir apie šių verslo vienetų tiekimo ar įsigijimo apimčių, atliekamų funkcijų, naudojamo turto ar prisiimamų rizikų pokyčius. Todėl svarbu pasirengti kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacijas arba jas atnaujinti, nepamiršti atnaujinti palyginamųjų sandorių duomenis. Kitaip sakant, šiuo metu verslas turi galvoti ir apie galimas mokestines rizikas, ir apie tai, kaip jas tinkamai suvaldyti“, - teigia T. Karosas. 

Pasaulinės tendencijos rodo, kad įvairių šalių vyriausybės neriasi iš kailio teikdamos paramą verslui. „Tikėtina, kad mokesčių administratoriai imsis atidesnės tarptautinių sandorių ir juose dalyvaujančių verslo subjektų patikros. Tinkamai ir laiku parengta kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacija užtikrins, jog sanodriai net ir pandemijos ar ekonominių pokyčių akivaizdoje buvo vykdomi laikantis ištiestosios rankos principo“, - rekomendacijomis dalijasi Tomas Karosas. 

T. Valys antrina ir teigia, kad sandorių kainodara šiuo laikotarpiu yra ypatingai svarbi. „Turime suprasti, kad konkurentai gali ryžtis drastiškiems veiksmams. Išlikti rinkoje gali tik stipriausi ilgalaikėje perspektyvoje. Tik praėjus vasaros sezonui, kurio metu žmonių vartojimo įpročiai pakinta, galėsime vertinti vartotojų elgsenos pasikeitimus ir stebėti kainų pasikeitimus“.

Nepaisant to, kokius nuostolius ar praradimus patyrė Lietuvos ir pasaulio verslai, svarbu įvertinti padarytas klaidas ir atlikti reikiamus veiksmus tam, kad atremti ateities iššūkius būtų daug lengviau, - sutaria ekspertai.